Vienas kitam krūtinę atstatė,
Ir nebijojo, kad ir smertį matė:
Žudė vyrs pačią, kūdikius motina
Ant laužo metė, ugnim gaišino.
Drąsus Margeris, kada viens stovėjo,
Dairėsi aplinkui — mylimos neregėjo,
Kad štai atbėga tiesiog prie jojo.
Ir drąsiai šalia jo atsistojo.
Krūtinę atstatė, drąsiai stovėjo,
Ba jau kryžiokus ne pertol233 regėjo;