Pažinsim kožną ant aukso plaukelių,
Ir ant vainikėlių iš rūtų kvietkelių.
Daina pasibaigė, Kunigienė nuolatos dar stovėjo, mislijo. Buvo tai ženklas mergoms, kad daugiaus dainuotų. Žiūrėjo į savo ponią baimingai, pašnabždėjo su savim ir pradėjo naują dainą:
Ko liūdi sesele,
Balta lelijėle,
Ant rankelės rymodama,
Graudžias dainas dainuodama.
Linksmai nedainuosiu,
Vėlyt padejuosiu,
Štai mano bernelis žirgą pabalnojo,