— Turi mokėt išprašit, — tarė Reda — ak tai tavo darbas.... O kaip tu buri?
— Motin! — tarė nedrąsiai Svalgūnas, — visaip kiti buria: iš vėjo, iš vandens, iš alaus ir medaus. Aš prastas burtininkas, kartais viedre128 vandens matau ateinančius ir praeitus dalykus.
Kunigienė mostelėjo, dvi merginos, kurios iš tolo klausė, stojo ir išbėgo pro duris. Kada durys suvarstė, senas Valgutis iškišo galvą iš po skurų ir davėsi girdėti šniokšimas.
Reda atsikreipė į tėvą, nuėjo arčiau lovos ir senį apglamžius kaip mažą kūdikį liepė gulėt.
Tuo laiku merginos atnešė čisto vandens viedrą ir pastatė prie Svalgūno.
Jis drebėjo ir nespakainai, tai į vandenį, tai aplinkui dairėsi.
Kunigienė prisiartino.
Svalgūnas ilgaitylėjo...
— Ponia ir motin... ką norite matyt? — paklausė tiku balsu.
Reda užsimislijo smutnai.