Taip kalba, lyg rodos tikrai nusiminus,
o vargo sunkaus nepažinus.
Kas kitas mums vargšams: štai saulė nuo ryto
Mums kepina galvas! Ir rankos pūslėtos!
Todėl, kaip tai pievai, ir veidas pavyto,
ir dainos iš skausmo pradėtos!”
VI
Čia Vanda, į šalį pažvelgus, užklausė:
„O brolis ar dar nepagrįžo viešėti?
Dabar išsipildys valia jo karščiausia: