Kad Juozas per vasarą lankos dvare,
Kad Rainio nabašninką tėvas sodino
Į stalą, tai jiems mat išaugo, aure!
ragai!... ir ribos nebežino?
„Ko norite, žmonės, nuo mano galvos
Ir ko susiraukę? — užklausė šaltai —
Ar negut gal vištgaidys ant šąšlavos79
prieš lietų pragydo keistai?”
Ir nieko nelaukus, gentis Bilazaro
Namo atsisuko. „Nepyk taip, panyte!