Vien tik mokslas rūpėjo; vienos knygos sapnavos...
Norint buvo jaunesnis už moksladraugius savo,
Senio vardą jam duota, nieks nežino kada.
To tai senio pagalbos jų ne vien’s reikalavo,
Kad kam būdavo moksle teks sunkesnė našta.
Kad vasarą grįžo aplankyti tėvų,
Laukė tėvas, kaip saulės, parvažiuojant sūnaus;
Bet kalbos ir jautrumo daug nematęs tarp jų:
Būdo buvo abudu gana kieto, sunkaus.