Vien Onytė gražioji, atvira visados,
Kaip pavasaris linksma, brolį šnekint mokėjo;
Jai tai Juozas nekartą lig gaidžių valandos,
Ką iš knygų išskaitė, pasakoti turėjo.
Jis jos lavino protą, ją rašyti mokino,
Jai ant žemėlapio rodė karalysčių ribas;
Kad istoriją šventą ji maždaugel15 pažino,
Net graikų ir romėnų pasakojo karias.
Bet Onytei daugiausiai tie patiko karionių
Pasakojimai gražūs iš senovės laikų.