Tik mat trubadurų ir bardų laikai
Pragaišo, o žemės suvargę vaikai
Ne giesmių, bet duonos sau prašo!
Nustokit sapnavę! Poezijos laikas,
Taip pat kaip kvailios teologijos tvaikas93,
Kaip amžių tamsių milžinai,
Sau laiką paskirtą seniai atgyveno;
Dabar sociališki klausimai, peno
Kitoniško ieško šaunai”.
Čia barnės pakilo tikrai ne ant juoko;