VII
Dienos slenka palengva; metai bėga ryščia.
Žmogus auga bežiūrint, dar greitesniai16 pasensta;
O mirtis netikėta savo galia slapčia
Ką nuo krašto užgriebia, tas į užmirštį skęsta.
Toks likimas žemėje čia keleivio-žmogaus!
Pernai šlajomis braukė ant rarotai17 Rainys.
Šiandien žemė šaltoji jo krutinę prispaus,
Gentys18 smilčių saujelę ant duobės užbarstys.
Kad į drebančią ranką vaško paėmė žvakę,