Čia lakštingala tankiai savo stemplę27 mėgino,
Pasislėpus žilvičiuos, ir jų sielas ramino.
Čia, jiems kalną užlipus, kurs vadinas Linksmoji,
Kaip tam Nemunui vilnys, Jonui žodžiai tekėjo:
Juozas klausęs nurimęs, o dangaus ankstyboji28
Vakarinė žvaigždelė jam iš tolo spindėjo.
Čia tai Jonas ir Juozas vien’s kitam išpažino
Savo paslaptį šventą, ir abudu išvydo,
Jog tas pats pašaukimas juodu gundo, vadino,
Jog į šalį tą pačią jų užmanymai skrydo: