„Kiek tai pikto ant žemės! Kaip čia klaidžios kelionės!
Žmonės ieško, svajoja... Randa laimę vien slidžią!
Ar tai verta to triūso29 mūsų tuščios karionės?
Juk varčiaus apsiskirti tiesą aukštą ir didžią!
Sviesti žemės pakalnei ant paveikslo žvaigždės!...
Vesti klystančius žmones į Dangaus karalystę!...
Ir kentėti ir vargti vien ant Dievo garbės...
O, kaip aukštą ir gražų siekį tur kunigystė”!
XIII
Nebužilgo bus metai: Juozas vienas tiktai