Tai į poną Motiejų, tai į kunigą Joną,
Lyg pagalbos nuo jų besulaukti norėjo.
IX
Prisiklausęs gana iškalbingų bilų
Ir daugiaus negu kaldamas nuo spragilų,
Senis Glinskis apkurtęs, sermėgoj sušilęs,
Kad jau aptarta viską ant ryto dienos,
Ir aptilo balsai. „Ar sušlapint burnos
Nereikėtų?” užklausė bent kartą prabilęs.
„Bravo! — tarė Motiejus, — tai man bent lietuvis!