Ji tirpsta ir Vilniuj tarp Vartų Ašmens66,
Šventoj Kalvarijoj ir kur ant akmens
Panelė graudi Šidlave.
Bet visą širdies jų suprasti jautrumą
Tada tik, kad „Pulkim ant kelių” per sumą
Užtraukia Bažnyčia visa!
Kad dreba net sienos nuo balso ir griausmo.
O griešninkams ašaros veržias iš skausmo
Ir krinta, kaip Dievo rasa.
Taip jausti ir melstis tik tie vien tegali,