Motiejus, kurs apžado tokio nedarė,
Bemaž kone verkti Ruzytę privarė
Užtai, kad nežiūr ta mados:
„Dabar mat panelės kitoniškai klastos.
Ir uodegas išpučia kaimiškos prastos...
Ne rožės iš dangiško daržo!” —
„Iš Dievo malonės! — Glinskytė stebėjos —
Tai ar apsileisti!... Kaip sodžių verpėjos,
Kurios net stuomens nesuvaržo!”.
„Na, gražios merginos! Gana jaunikaičius