Iš kelio klaidinti! Seniai į Sokaičius
Žiūrėdami žvengia arkliai!”
Namo juos beragindams Glinskis sušuko:
Skilvys mat išalkęs jam grobus susuko
Po pilvą net kurkia pypliai.
Nors davė klebonas stiklelį išmesti,
Per tai tik gavai įkiriaus pasigesti
Žalibarščių71 ir lašinių!
„Gana jau besoti!” — Jį Glinskienė mokė, —
Nors kartą bent liaukis su pasaka tokia!