Jaunajai iš rato įsilipus Stanislovas su savais tėvais sutikęs ją kieme ir tojaus antgėrė su stikleliu vyno. Beregint susiėjo visos uličios vaikai, kuriems jaunoj taipogi davė juostas. Par kiaurą dieną jauna pora vaikščiojo pri susiedų ir visur buvo žmoniškai priimta. Jej tas apeigas būtų neužlaikiusi, paskians jaunoj būtų negalėjusi nueiti pri susiedą nė ugnies paimtis. Vakarą davė svečiams valgyti jaunaisis. Po to valgė mergaitės dainiavo bardamos piršlius ir svočias. Brėkštant svečiai važiavo namon. Keletą dienų praleidęs Dominykas su savo moterim važiavo pas Šlapelį. Ir taip parietka pasibaigė. Tiek apeigų par parietkas Lietuvoj užlaikomų nekožnas tegal atminti;todėl parietkai susitaisant, jaunasis paprastai paskir žmogų gerai tas apeigas žinantį, kurs ir visu kuo rieda.
Taip ilgai man bepasakojant, pradėjo klausytojai garr, garr knarkti, ką aš regėdamas cipt tyliai užgesinau žvakę ir ėjau gulti. Pakirdi kažikuomet namiškiai ligi dali suguli. Tikiu ir skaitytojus knarksint. Todėl tegul skaito negalintys kitaip užmigti.
Dešimtas vakaras
Domicėlei ištekėjus ir aš nuėjau į Raguvos parakviją. Siuvau Užuprūdzių, Rukiškės, Zyliškių ir Bajoriškių uličiose. Tuo tarpu ponios bepradėjo bažnyčioje kažikokias ten giesmes giedoti, kurių vyresnybė neužkenčia. Ponai apsidarė juodai. Vis tai rodė juodą debesį neliaimių antslenkant, ką aš nors jaunas matydamas tylėjau it žuvis vandeny ir tiesiomis ėjau siūti pri plikių235 žmonių, kad manęs bajorai nerastų ir neįtrauktų į savo draugystę.
*
Pasibaigė 1862 metai. Žmonės pradėjo pasakoti Žaliojoj girioj apie Korsakiškių susirinkus daug jaunūmenės po valdą kažikokio Lutkevičiaus. Įvairi garsmai236, pašnekesiai gadina žmones. Kas dieną galėjom girdėti už lankos susimušus su maskoliais, čia sugavus į kalinį išvežus, čia kurį pakorus. Vis tai girdant šiurpulys ėmė, baugu buvo ir klausytis. Aš nuėjęs į karalų uličią pas Joną Karalų; ilgai tylomis siuvau. Ir į bažnyčią girdi nugąstavom beiti, kad sukilėliai į vargus neįtrauktų.
Naujiems žalnieriams pradėjus Karalo uličioj jautotis, aš šmakš ištvilinau į Šaduvos parakviją į Gelbogalo sodžių ir gavau darbą pri gero žmogaus Ludviko Milanauskio. Apsiuvau jo sūną Mikolą ir dukterį Karolinką, kuri buvo man giltiniop patikusi, bet ar tuokart galėjo kas mislyti apie moterystę? Smertis kožnam buvo ant nosies, todėl apie tą ir mislijom. Kas galėjo numanyti, kuri pusė kuomet atėjusi, kokius padarys ermiderius? Juk tai tankiai nedrįsom ir grinčioj nakvoti. Aš girdi luobo nuėjęs į daržinę įsikasęs į šieną miegoti .
*
Čia jausdamas pavojų išsprukau į Šydlavos parakviją, parbuvau daugiaus nė mėnesį Aukštinėss sodžiuj pas išmintingą ūkininką Joną Laurinaitį. Paskiaus nutekau į Bogusaičio sodžių pas ūkininką Lengaudą. Tituvėnų miškuose musiėms su maskoliais kariaujant ir audrą vertant aš pašmurkš pakrypau į Betigalos parakviją į Bernotų sodžių, kami pas Aleksių Mociulį darbavaus. Tas išmintingas žmogus pats mane slėpė.
Čia pasiuvęs ką reikiant išdurinau į Raseinių parakviją į Giedraičių sodžių pas Petrą Klikną. Jo pati Ona diewobaiminga moteriškė apginė mane nu žmonių, kurie norėjo, kad eičiau drauge sa Vojtku mušti lenką.