Trečią parvedžiau gražią paveizdėti * Biesas jai davęs, daug gienčių turėti * Tie kaip pradėjo par metas viešėti * Nebteko mums kur bepasidėti.
Išvežė pačią, kurią gan mylėjau * Bet su tuo kartu, daugiaus nebregėjau * Be važiuodama par didelę girią * sušalo baisiai ir spėriai numirė.
Ketvirta buvo padori žmonelė * Bet par nelaimę gėrė orielkėlę * Ta man pagimdė, gan derlingą vaiką * Kurį lig šiolei man Viešpats užlaiko.
O moters mano kada par daug gėrė * Ir pati girdi neilgai te tvėrė * Penktoj buvo protinga ir smulki * Kuri paskaitė ir mani už mulkį.
Ta savotiškai kaip su teise būtų * Iš didžio proto ir pati pasiuto • Sirgdama baisiai mane įkyrėjo * Nes sargą pri jos laikyti reikėjo.
Šeštą parvedžiau ir sakyti gėdą * Nes dar bjauresnę už pačią pelėdą * Ta prigimimą parkeisti norėjo * Par kiauras dienas zelkorion241 žiūrėjo.
Visa jos dalis ant muilo pražuvo * Bet netikėjo, jog rauplėta buvo. * Susirgus daugi jai daktarų sutraukiau * Pakol laimingai jos smertės sulaukiau.
Sekmą parvedžiau kloštoriej242 augintą * Bet nė pri kokio darbo nepratintą. * Ta nežinojo, kaip žąsis perinti * Diegti kopūstus, vištyčius auginti.
Būdams be kokios namų gaspadynės * Murksojau tečiaus, verkiau nusiminęs. * Tariau, jog jauna, atima mano turtą * Ir užbers akis vyrą savo kurta.
Tečiaus ir tos dar pabaigos sulaukiau * Laidotuves giminę sušaukiau. * Teisybę sakant anų nemmylėjau * todėl ir visas už nieką turėjau.