*
Mokos tvirtybės randamis ridiką šiaip; susėd keletas vaikiukų pablaku vienas kito su kojomis — apkabindamas. Vienas iš didžiųjų piemenų prieš stojęs sako:
Boba, boba, kelęs daržy. * Užpakalėj sėdans didis piemuo atšoka: * Išvaryk. * Ar duosi ridikėlį parauti? * E kur dėjai, kurį vakar rovei? * Padėjau ant palyčios250 marga višta numetė; degla kiaulė suėdo. * E kur tu buvai? * Svečius lydėjau. * E kur tavo vaikai buvo? * Paskuj man sekė. * E ko ta nelupei *Lupiau, lupiau, po akmenio palindo * E ko tu jo ne kasei? * Kasiau kasiau lopeta nulužo. *E ko tu nėjai ant kovalio (kalvio) * Nuėjau nu kovalio, kovalis pupa priėdęs, brogos atsigeris, dripso pasuolėj. * Rauk, rauk, lapų nenutrauk.
Tuokart berniukas jam už rankas prišakėj sėdinčią ir kėl. Kiti sėdantys neleid. Vienok pakėl ir skaitos išrautu. Paskiaus kitus taip pat kėl pakol visų nepakėls.
*
Żąsis gaudo šiaip: susitarė piemenys būkim žąsis. Paskir žąsiną ir vilką. Visi vaikai turės žąsiną laikydamis už juostos. Žąsinas atsisukęs ant vilko sako: „Padėk Dieve”. Vilkas: „Gera Diev. * Ką čia dirbi? * Malkeles kapoju. * E kam tos malkelės? * Ugnelei kurti. * E kam ta ugnelė? * Vandenėliuj kaisti. *E kam tas vandenėlis? * Šaukštelom mazgoti * E kam tie šaukšteliai? Jukelei251 srėbt * E kur tu gausi?”. Vilkas pažiūrėjęs sako: „Egi anoj pusėj marelių * Skraido pulkas žąselių”.
Žąsinas atšoka: „Tai ne dėl tavęs!”. Vilkas atšoka: „Dėl manęs, dėl manęs”. Praded gaudyti žąsis ir sugaun pastarąjį. Žąsinas negal mušti vilko, tikt šalin stumti ir ginioti252 savuosius.
*
Kiškį arba zuikį va ikai šiaip gaudo. Susto visi vaikai eilon ir štik kam išpuls būti zuikiu, o kam šuniu: Vienas su pirštu į kožną rodydamas sako:
Erei, perci, pomaguli * Wylecieli, po trzy kuli • A ty panie, kapitanie * Czemu nie grasz, no warganie? * En, duo, tres * A ti žaba, a ti pies * En duo raba * A ti pies, a ti žaba * Kvarta, quinta kvies • A ti žaba, a ti pies * Kvarta, qninta, raba * A ti pies, a ti žaba.