— A jau tu ir iškulsi! Toks špyga! — tarė kažin kas.
— Kad jau taip viską padirbi, tai ko sėdi namie? Eik į dvarą už berną! — nusijuokė Vincukas.
— O mokytis ar gerai? — paklausė vėl Kaziukas. — Ar panelė nepikta?
— Kur nebus gerai! Ar nemalonu mokėti parašyti visa, ką tik nori, arba žinoti, kaip kas pasaulyje yra, kaip senovėje būdavo...
— O aš jau nenorėčiau mokytis! — tarė Antaniukas. — Sėdėk, sėdėk, galvą sau tik suk, daugiau nieko! Ar nelinksmiau pabėgioti, ar pasičiužinėti!
— Et, niekus tauzyji ir gana! — užpyko Vincukas. — O kad pradėtumei mokytis, paveizdėtumei, kaip patiktų.
— Fui! Man jau tokie niekniekiai neberūpi — atšovė Antaniukas.
— O aš labai norėčiau mokytis! — pasakė vienas berniukas.
— Ir aš! — tarė kitas.
— Ir aš!