— Žinomas dalykas, jog kalba gali eiti tiktai apie galimus, apie išmintingus mierius.

— Gerai! Koks gi, pagal jūsų mislį, gali būti pirmiausis mieris mūsų?

— Man rodos, jog mieris lietuvių, kaipo ir lenkę, pirmiausias turi būti tautiška liuosybė86 ir savistovystė87 politiška. Kitaip sakant, pagal mano numanymą, lietuviai turi siektis pirmiausiai atsiskirti nuo Rusijos, išrinkti sau karalių ir t.t.

— Ir jūs šitą mierį laikote dėl lenkū ir lietuviū už dasiekiamą?...

— Na, jeigu aš kitaip mislyčiau — atkirto akimis metusi ponia — tai aš ir kitaip ir elgčiausi: visas mano amžius tai liudija...

— O aš iš savo pusės turiu jums pasakyti, jog toks mieris yra nedasiekiamas...

— Dėl ko gi?

— Og, dėl ko. Lenkai turėdami savo kariuomenę pasidavė Rusijai. Lenkai trissyk kilo prieš Rusiją, trissyk plūdo kraujas geriausių sūnų Lenkijos ir nieko nepadarė... Neužmirškite, jog turėjo tada lenkai ir daugiau ginklų, ir daugiau ištekliaus ir daugiau pagalbininkų iš šalies... kitaip ir būti negalėjo. Nemokantis kareiviško dalyko, beginkliai, išsilepinę žmonės užsimanė pergalėti mokytą kariuomenę ir šarvuotą pagal paskutinius mokslo išradimus. To mažai. Ant milijono ėjo dešimtys tūkstančių. Sakykite, ar tai sveiko proto mislis juosius vedė? Keli beginkliai raštininkai ant kareivių pulko! A! Ar tai ne bepročio darbas? Ir taip, poniute, dabar aš jums atsakysiu — pakilęs kalbėjo toliau Vincų Vincas, ir nedidelis jo stomuo, tartum, ištyso ir akys aiškiau blygstelėjo. — Mes lietuviai, ne lenkai, mes neužsiimame nedasiekiamais, beprotingais mieriais. Mes jau neieškome liuosybės nei sykiu su lenkais, nei be lenkų, nes tai negalimas jau dalykas. Mes tą savo liuosybę sudermėje su lenkais pražadėme tada, kada galėjome dar ir gintis, kada ant to turėjome ir mokytą kariuomenę ir gerai šarvuotą.

— Ko gi jūs norite?

— Mes norime įgyti apšvietimą ir tapti dalininkais tų naudų iš apšvietimo, kurias turi ir kitos tautos pasaulio, neatsižiūrint ant to, ar jos liuosos, ar pavergtos. Mes norime įgyti apšvietimą ir naudotis iš jo, kol Dievas laikys mus ant svieto. O tai — kaip matote — mes galime geriaus dasiekti be patarnaujančių mums lenkų.