— Nuo vakar ryto jau gersteklis10 gerklėje, o dar „nemirsiu”; gana, tu, gana!
— Kiekvienas ligonis prieš galą sakos, kad „nemirsiu”; o čia žiūrėk, šmakšt ir užges... Bus ir čia taip pat, pamatysi. ... Numirs be žvakės, jei jos klausys.
— Vakar saulei tekant buvo nusilpnėjusi; gal ir sulauks to patis laiko numirti!
— Gal dar ir kito saulėtekio sulaukti...
— Sakyk, gal dar ir išgyti? Sustingusi jau visiškai.
— Prastoti jos nebegal... Iš burnos dvasia šalta...
Taip ir tolygiai šnibždėdamosi bobos susisėdo ant suolo ir pas krosnį ant suoliuko; kitos išėjo laukan prasivėdinti.Nuo vakar ryto jau gersteklis gerklėje, o dar „nemirsiu”; gana, tu, gana! — Kiekvienas ligonis prieš galą sakos, kad „nemirsiu”; o čia žiūrėk, šmakšt ir užges... Bus ir čia taip pat, pamatysi. ... Numirs be žvakės, jei jos klausys. — Vakar saulei tekant buvo nusilpnėjusi; gal ir sulauks to paties laiko numirti! — Gal dar ir kito saulėtekio sulaukti... — Sakyk, gal dar ir išgyti? Sustingusi jau visiškai. — Prastoti jos nebegal... Iš burnos dvasia šalta... Taip ir tolygiai šnibždėdamosi bobos susisėdo ant suolo ir pas krosnį ant suoliuko; kitos išėjo laukan prasivėdinti.
Šeimininkas, ligonės sūnus, atsisėdęs už stalo užsirūkė pypkę. Kiti namiškiai ir vaikai nuslankiojo gulti. Onikė, apklosčiusi senelaitę, atsisėdusi kojų gale snaudė.
Sulojo šuniukas, ir įėjo į trobą kaimynas Baltrušis. Prie durų, maudamas kepurę, tarė:
— Kas pas jus begirdėti? Pamačiau žiburį pareidamas nuo kumelių, tariau, kad jau numarinote...