— Gyvą dar tebeturime — atsakė Rukinas — prašom toliau, prilenk kojas... Užsidek pypkę...
— Kelinta naktis, kaip jus vargina! — tarė Baltrušis sėzdamasis — mat, sena dvasia sukietėjusi, spiriasi... Nenor išeiti... Kiek tai metų... Kad aš atmenu, vis tokia ir tokia...
— Bene kažin kiek čia metų turėjo — tarė Rukinas — aš, pats vyriausis, dar penkių dešimtų neturiu. Sakės jauna nutekėjusi... Per septynias dešimtis daugiau neturi...
— Vistiek pasivalgė gerai duonelės...
— Duok, Dieve, kiekvienam tokio amželio sulaukti! — įsimaišė bobos į kalbą — nemažus vaikus patiekti, be jokio rūpesčio gal mirti...
— O pasenęs žmogus ir atlikęs, ką turi kitam ant sprando sėdėti veltui, verčiau numirti...
— Puikiai, gražiai šv. Sakramentais apveizdėta, gal mirti...
— Vienas kartas nė vienam nemeluos, reiks mirti...
— Ar nedavėte žinios Palapienei? — klausė kita boba — užsiklyks patyrusi numirus. Būtų dar prie gyvos atėjusi...
— Nebuvo kaip, dabar toks darbymetis — teisinosi Bukinas — jeigu patęs ligi nedėlios11, pasakysiąs...