Kalnų reginys iš kozlovo tyrų

Keleivis ir Mirza

Ten?... Ar Allahs pastatė siena marias ledo,

Ar angelams sostinę iš debesio pilko?

Ar ketvirtžemio⁸⁵ mitrus⁸⁶ Divai⁸⁷ čion suvilko,

Kad žvaigždžių karavanos⁸⁸nepraleistų vado?...

Viršukalniai liepsnoja! Gaisras Carogrado!⁸⁹

Ar Allahs⁹⁰, kad tamsybė chilatu⁹¹ iš šilko,

Skriejančius po gamtjūrą⁹² pasaulius apvilko,

Tą žibintą užkorė tarp dangaus apvado⁹³?...

Ten? Buvau: žiema tūno; ten snapai šaltinių

Ir upių gerklės iš jos lizdo gurguliuoja;

Pūstelėjau, iš mano burnos sniegas krito;

Žengiau aukščiaus erelių kelių padausinių⁹⁵,

Kur debesių lopšiuose griausmai snūduriuoja,

Kur ant mano turbono⁹⁶ vien žvaigždė tebšvito:

Tai Čatirdagas⁹⁷!

Aa!!

Dar didžiulė, tuščia jau Girajų vietovė!

Bašų⁹⁹kaktomis šluotos riokso kiauros angos,

Kambariuose, kur žaidė ant suolų gulovė,

Šokinėja skėreliai¹⁰⁰ ir gyvatė rangos.

Langais įvairiavarsiais tik vijoklės¹⁰¹ spangos

Lipa ant kurčių sienų paveldėt gerovę

Chanų¹⁰², kurią jau amžių nusariojo bangos

Ir skelbia Baltazaro¹⁰³ rašmenimis „GRIOVĖ”.

Viduj salės paminklas stovi marmorinis:

Tai fontana haremo imtinę gerbia

Ir perlų ašaromis per dykumą šaukia:

Kur esate, o meile, galybe ir garbe?

Jūs turit amžinuoti, šaltinis greit plaukia;

Vai gėda! Jūs išnykot, o liko šaltinis...