II
Dar vakar gimnazijos buvę vaikai,
Direktoriaus seno drausmės pribijoję, —
Šiandieną jau vyrai!.. Drąsiausi takai
svajojas jaunoj jų galvoje!
Užbaigę ant galo vargingas kliasas,
Aplieję krūvelėj gražioj atestatus,
Ryto po šalis išsiskirstę visas,
kur veda užmanymai platūs,
Ar vėlei netyčia kada susitiks,
Sulinkę ant tako siauručio po metų?
Ar vardas kieno, nenuskendęs, išliks
kaip valtis vikri iš verpetų75?..
Kas žino? Sudiev, jus gražiausiosios dienos!
Ir Kauno pakalnių išminti takeliai!
Ir jūsų, gimnazijos paprastos sienos!
ir jūs, ne per sunkūs vargeliai!
Laimingas tasai, kurs bent žino, nuo ko
Kelionę pradėt į nežinomą šalį!
Rainys pas tėvus iš važiuoja ryto,
bet ko betikėtis ten gali?