V
„Ne vien apie Palangą gema dievaitės! —
Pradėjo Kazys — nemačiau dar mergaitės,
Kaip vakar kad teko regėti:
Ne tai kad jau būtų graži iš tiesų,
Bet gracijos pilno stuomens ir kasų
Negalima atsižiūrėti:
Susekęs jos rūmą, dariau trirublinę94
Šveicarui (smulkiausią suteks jie tau žinią,
Tik nesigailėk pinigų).
Jos tėvas esąs nuo Šiaulių ir nemenką
Dvariuką turįs; gyvus pinigus renka
Ir samdo pusšimtą vergų.
Vienok nelaimingas! Gal metų du bus,
Apsirgo vienturtė: ligos įstabus95
Ją būdas džiovinti pradėjo:
Kur buvus, kur ne, tik žiūrėk pianino
Liūdniausias natas užsimiršus mėgino,
Ar sėdus prie lango tylėjo.
Artistų, matyt, jai sapnavosi glorija:
Vis prašės į Varšuvos konservatoriją
Ištirti Šopeną giliaus,
Pakrapštęs sau galvą ir mašną96 pakratęs,
Ją išvežė tėvas į miestą supratęs,
Kad vysti kitaip nepaliaus.
Patsai ant žiemos parvažiavo iš dvaro
Į miestą gyventi; čia turi namus.
Retai kam pavaišint duris atidaro.
Ir pats maž kur eina; gana įdomūs!
Vadinasi Goštautas; mūsų Juozukas
Rainys, kaip suuosčiau, gan tankiai ten sukas”.