XIII
Dar ausyse gaudžia, neskamba balsai!
Nutilo!.. Neplojo Jadvygai nieks bravo.
Tik Angelas pralėkė, rodos, patsai!
Tik, rodos, par sapną krūtinės siūbavo.
Gal žodį be reikalo davė Rainys
Dainuoti!.. Bet davė, ir jo nemainys!
Giliai atsiduso, lyg oro plačiaus
Norėdams pasemti iš savo krūtinės;
Ir žodžiai paplūdo kaskartą graudžiaus,
Tarytumei kanklės skambėjo auksinės:
*
Iš aukšto švietė jaunam keleiviui
Žvaigždė ant dangaus
Ir rodė kelią į giedrą šalį
Ramumo brangaus,
Bet netikėtai užtemdė dangų
Plačiai debesis,
Ir suklaidino keleivį jauną
Giria ir naktis!..
*
Kaip jaunas sapnas skaisčios malonės,
Dievaitė šitai,
Pamojus ranka, keleivį veda
Kur švinta rytai!.
Antai jau rausta aušros padangės...
Bet liūdna jaunam:
Apleis našlaitį graži dievaitė,
Teks žengti vienam! ..