Mažą kvietkelį sau paminklan likti,
Potam115 į dangų lėkti ir išnykti.
Tu man116 išklausei, tu sparnais erelio,
Karaliau paukščių, į savę iškėlei,
Neb’geidžiu jūsų plunksnų, vieversėliai,
Nes kam beieškos debesyse kelio.
Kas didį Dievą danguose pažino
Ir didį vyrą savuoju vadina?
Konradas
„Didis ir didis! Tu, mano mieloji,