Dėl tos didybės tiek kenti, vaitoji117.
Pakęsk mažumą, trumpa valandėlė
Mums čia beliko to vargo nelabo.
Stojos kaip geidėm, gailėtis per vela118,
Verkim, bet tegul neprieteliai dreba,
Nes Konrads verkia idant juos naikintų
Ir kerštą savo jų galvoms ištrintų.
Ko čia atvykai iš klioštoriaus mūrų,
Iš tos šventnyčios pakajaus, ramumo?
Geriaus ten buvo arti rojaus durų