— Parodyk mum dukterį! — dainavo džiaugsmo dainas — parodyki ją saulei... parodyki svietui!!
Turėjo aprėdyti į tas dovanas gautas iš moterų. Nuolatos atsidusdavo... ba vėl turėjo išeiti su dukteria, kad svietui parodytų...
Vilkino nuolatos ir džiaugėsi..
Ba ir graži buvo ta Baniuta!.. Ne be reikalo tie kryžiokai seilę rijo... Motina rankas jos bučiavo, akis ir plaukelius, ir nuolatos šaukė: — O tu mano grožybe!!!
Šalia būdos lauke merginos nuolatos dainavo:
Išeik išeik greitai, sesele,
Išeik balta lelijele,
Mes tave apdainuosim,
Tarp savęs pakavosim. ,
Į siena būdos su kumščiais mušėsi, o vis rėkė : — Parodyk mums dukterį!