Vaideliotkos apvedė ją apie ugnį ir ąžuolą... Burtininkai, visokius burtus pradėjo daryt, kaip katras išmanė ir kožnas rėkė: — Po Perkūno! Vyrai, bus gerai!
Baniuta, kaip apkvaitus, davėsi vadžiot ir su savim daryt, kas jiems pasidabojo.. Jargala vos atslinko paskui dukterį.
Prie vartų Konis stovėjo ir ją užlaikė.
— Leisk mane, aš turu eiti pas dukterį!
— Turi eiti pirma, — tarė Konis — pas Krivė Krivaitį, ba jis nori su tavim kalbėt... ba tai jo valia tam.
Jargala susiraukė, suniurnėjo ir nuėjo.
Pašalyje stovėjo Krivė Krivaitis, ant lazdos pasirėmęs, ir laukė.
— Na ką, matai Jargaliene, tarė jis — po tiek metų dievaičiai sugrąžino tau dukterį...
— Ačiū jiems, — atsakė motina.
— Argi tu, sene misliji, kad jie tau sugrąžino? — dadavė senis.