Margeris truktelėjo pečiais ir tarė stačiai:
— Aš čia atėjau pas saviškius, idant su jais pražūt, o ne be jų gelbėtis.
— Esi krikščionis, ir nori galėtis su krikščioniais — tarė Bernardas.
— Aš jau nesmu krikščioniu! — pašaukė Margeris.
Tie žodžiai kryžiokams lūpas uždarė.
— Na, tai visi pražūsit — pašaukė Bernardas — nė vienas ne išeis gyvas.
— Mes visi esame gatavi! — atsake rūsčiai Margeris — nes kad ir pražūsime, tai ne iš jūsų rankų.
— Maršalka tau gyvastį dovanos! — pašaukė Bernardas.
Margeris piktai nusjuokė.
— Būki sveikas, Bernarde! — pašaukė. — Ne gerai būtumėte užauginę, idant savo brolius į nagus dėl jūs paduočiau; buk sveikas Bernarde.