Jau pradėjo gerai dienytis.
Siena nepoilgam ketino virst. Žmonės suvis ilso; negyvėlių krūvos gulėjo.
Moterys sustoję į ratą, giedojo raudą.
Laužas, rodos iš valios dievų pradėjo pamažu degti.
Aušrinė, kaip deimantas pradėjo blizgėt ant dangaus.
Vižūnas ir Margeris dirstelėjo į save.
Tie, kurie mušėsi, ant duoto ženklo atstojo nuo sienų drūtvietės, ėjo spakainai prie laužo. Vyžūnas pirmiausia, Margeris paskutinis.
Moterys giedėjo raudą.
Praspindėjo, ko svietas niekados neregėjo nė neregės niekados.
Broliai lietuvninkai pradėjo bučiuotis. Vienas atsidengė krūtinę, o kitas perdūrė su kardu. Tėvai verkdami žudė savo vaikus ir ant laužo metė. Virai savo moteris žudė, kurios jiems ant kaklo užsikabinę bučiavo.