Užsidėjo skepetą ant akių ir drąsiu žingsniu įėjo į ugnį.
Apėmė ją liepsna; sėdo ant degančių pagalių, užsiėmė rankomis veidą ir tuojau pargriuvo.
Kas sykį labiaus giesmė kryžiokų buvo girdėta.
Vižūnas ir Margeris likos tiktai du vienu.
Senis pasikloniojo Margeriui iki pačių kojų. Kaleina atėjo ant jo. Margeris, turėjo pasilikt pats vienas ir save nužudyt
Margeriui ranka sudrebėjo, nenorėjo but žudytoju seno žmogaus.
Vižūnas galą kardo atrėmė į krūtinę ir metėsi ant žemės. Pabaigė...
Kur Baniuta?
Pakilo nuo žemės ir bėgdama tiesiog prie Margerio rankas ištraukė.
— Mudu du likome! — uždainavo — eiki čia pas mane!