Šventas su galva pakratė ir tarė:
— Kiba būtų geležinis žmogus, kad galėtų prieiti prie to kalno, ne byle kas gali prieiti, o byle ugnis neveiks.
— Kas tenai davedžioja ta drūtviete? — tarė kryžiokas.
Šventas galvą nuleido .
— Yra senas Valgutis — suniurnėjo — na, ir Kunigienė Reda.
— Na, žinau, ta našlė; bet kas tai iš to? — pritarė kryžiokas.
Kas iš to? — nusišypsojo šventas. — Ji tenai vadu ir viskuo...
Kryžiokas nusijuokė.
— Tu papaikai — tarė.
Šventas tylėjo. Vienas į kitą valandą žiūrėjo.