Dirstelėjo vienas kitam į akis; Šventas buvo tvirtas, kad atminė, ir tarė:
— Patogių mergaičių pilna Lietuva?
Jurgis tame visame neprisipažino prie nieko.
— Kaip nori — tarė atsikreipęs Jurgis, — mislyk, kaip pabėgt. Jeigu tu nenori, aš pats žutbūt leisiuosi į kelionę.
— Gaila man tavęs; — tarė spakainai Šventas.
— Truputį būk kantrus, o senis ka norint išmislys.
— Ryte — dadavė — aš einu į drūtvietę.
Nesakė ko. Norėjo dažinot tikrai, kada kryžiokai paslapčia trauks ant Lietuvos. Per ką norėjo pranešt lietuvninkams, ba kaip pirma pamačijo savo brolius kankint, taip dabar nori visame juos gelbėt. Kryžiokai kožną dieną rengėsi, tiktai laukė atitraukiančio daugiaus vaisko163 iš Vokietijos.
Dėl tos priežasties kryžiokai labai linksminosi, o kad ir DidiVadas Liuderis užveda aštrią regulą tarp kryžiokų, vienok nieko nemačijo.
Šventas žinojo būdą kryžiokų ir kada tie rengėsi karei, tai kelias dienas prieš tai uždavo kaip bitės avilyje.