Bet mano moksladraugis Juozas Rainys,
Kurį aš prieš tamstą nekart apkalbėjau,
Taip muziką mylintis, sakos, žinys,
Kad mes... nagi teisinkis pats, geradėjau!”
Čia Juozas jau lūpas atverti ketino,
Širdis jam drebėjo tarsi nuo plaktuko,
Bet panna45 Jadvyga klausyt nemėgino,
Tik „parprašau”46 tarius, kaip paukštis paspruko.
Pašaukus tarnaitę, jai liepė skubėti
Prašyti ponaitį ir poną greičiaus.